pravyrėti

2 pravyrė́ti tr. JD1555, JV18 praverti: Pravyrėjau stiklo langą – saulelės veizėjau, pravyrėjau vario duris – matušės veizėjau D8. Kiek skrynelę pravyrėsai, muni mylą paminėsai D75. | refl.: Svirno durys prasvyrė́jo, ir dukrelės jau nebėra (d.) Trgn. \ vyrėti; pravyrėti; suvyrėti